Dar vienas įdomus dalykas – šioje plantacijoje ragavau kavą, kuri yra apdorota kitokiu būdu – džiovinta ant taip vadinamų „afrikietiškų lovų“ ,„african beds“. Tai labai retas džiovinimo būdas Brazlijoje, kava džiūsta žymiai ilgiau nei įprastai ir taip apdorota ji turi nuostabų švelnų skonį – o tai visai nebūdinga džiovintoms kavoms!

Paisseo ūkyje paragavome nedaug – septyniolika kavų, iš kurių dešimt – lukštentos (džiovinta, lukštenta – tai tokie kavos apdorojimo būdai).

Pasiruošimas konkursui. Degustatorių kalibracija. Man pavyko puikiai, sudėtinga nebuvo – dvi geros kavos rūšys, pora visai prastų, kitos neypatingos - komercinės.

 

Brazilijoje šiemet labai sunkus derlius buvo, todėl daug defektuotos kavos. Geros kavos surasti galima, bet kaina nenormaliai didelė.  Biržoje Brazilijos kavos kaina pasiekė kokių aštuonerių metų aukštumas, o dabar dar ir - kokybinės problemos. Stengsiuosi ir ieškosiu neprastesnės kokybės nei pernai, o dar ir aukštesnės. 

 

Pirma konkurso degustacijų diena buvo labai sudėtinga. Keturi degustavimo stalai, trisdešimt septynios kavos rūšys.  Dvidešimt devynios - lukštentos konkursui, o po pietų - dar vienas stalas su aštuoniom džiovintom.  Nepaprastai gerų kavų buvo - pasistengsiu šeštadienį ką nors nupirkti ir kaip praeitais metais atgabenti tiesiai į Klaipėdą.

 

Po degustacijų aplankėme vieną fazendą, kuri nugalėjo regioniniame Minas Gerais kavos konkurse. Ūkis paliko didelį įspūdį. Vienas iš svarbių dalykų – visos atliekos nuo gamybos yra perdirbamos, net ir perdirbtas vanduo vėl paleidžiamas į gamybą.

Apdorodami kavą šie ūkininkai daro vieną įdomų dalyką - lukštentas kavas palieka taip vadinamam „poilsiui“, kad jos šiek tiek prisitrauktų, įgautų skonio po apdorojimo. Svarbiausia, kad jie tai daro tokiuose keistuose mediniuose rezervuaruose, kaip kad skirtuose kavos džiovinimui.

Vėliau apžiūrėjome fazendos poilsio zoną, įkurtą  ant nedidelio ežeriuko kranto. Tame ežere kavos ūkininkai dar ir žuvis augina, didžiules raudonas tilapijas.  Žodžiu, ištisa industrija visur ir viskame...

 

Antra konkurso degustacijų diena buvo sudėtingesnė....kažkaip sunkiai sekėsi. Tiesa, pirmo stalo kava buvo labai vienoda ir tiesiog puiki – nei vienos komercinės kokybės kavos, pora „specialty“, o visos kitos – „Cup of Excellence“ kokybės kavos.

Šiemet konkurso atrankai iš surinkto derliaus buvo atsiųsta 210 kavos pavyzdžių,  iš kurių nacionaliniai teisėjai pirmajame ture atrinko 93 kavos pavyzdžius. Tarptautinei konkurso atrankai buvo nominuotos 56 kavos rūšys.  Po dviejų dienų liko - apie 40. Žiūrėsime, kiek sumažės per rytdienos degustacijas,  turėsime  paruoštus 4 stalus, paprasta nebus.

Vertinant šių metų brazilų derlių turiu pasakyti dar pora svarbių pastebėjimų:

a)             Labai susiaurėjo tarpinės kokybės kavos ratas: tos, kurios geros - šiemet dar geresnės, kurios prastos - tiesiog baisios.

b)             Nustebino labai gerų kavų kvapai - tiesiog beprotiškai aromatingos puodelyje, kai nuimi plutą.

Vizitas į „Monte Allegre“. Čia bus sužavėtas bet kuris, nors kiek besidomintis kava. Tai viena iš didžiausių kavos plantacijų Brazilijoje. Didžiulis ūkis – 18200 hektarų! Iš kurių tik 2550 ha kava. Dar kokie 4000 hektarų - eukalipto plantacijos, kita - cukrašvendrės ir panašūs augalai.  Kaip supratau, plantacijos vadovas Žoze Francisko šiemet nusitaikė į naujas rinkas, tokias kaip Pietų Korėja, nes pakvietė šios šalies atstovę vykti į plantaciją kartu su juo...:)) Apie 2 milijonai kavamedžių – tiesiog verslas, o ne plantacija. Kai derlius labai geras, galėtų aprūpinti visą Lietuvą kava visiems metams. Šiemet surinkta tik apie šimtą tūkstančių maišų kavos, o tai yra apie šešis milijonus kilogramų.

Šiame ūkyje kava renkama įvairiai - ir kombainu, ir rankomis, bet tendencija aiški – kuo mažiau žmonių ir kuo daugiau mašinų, nes reikia mažinti kaštus. Vienas darbininkas, renkantis ūkyje kavą, per mėnesį uždirba apie penkis šimtus JAV dolerių. Fazendos kaštai išlaikant darbuotoją yra žymiai didesni – reikia padauginti šią sumą iš šimto keturių procentų ir tada bus tikra, sako ūkio vadovas.  Reikia mokėti mokesčius, apmokėti darbuotojo atostogas,  reikia įrengti specialias poilsio zonas darbuotojams ir t.t. Žodžiu įstatymai, kaip ir Lietuvoje, šiuo atveju negailestingi, o tai verčia verslininkus būti „kūrybingais“ ir vis daugiau žmonių darbo jėgos versti mašinine.

Mašinos šiame ūkyje naudojamos beveik visiems darbams. Pirmiausia, atrenkant žalias kavos uogas nuo sunokusių, tada kalibruojant kavos pupeles pagal dydį, tada paskirstant,  tada džiovinant ar lukštenant ar plaunant,  įvairūs rūšiavimo, vakuumavimo įrenginiai. Ūkyje yra mašina atskirianti dar neapdorotas kavos uogas lazeriu pagal spalvą, o tai dar ganėtinai naujas dalykas. Plantacijoje viskas daugiau mažiau automatizuota, tik vadovo roboto nėra.  Ir nereikia stebėtis, kad šis ūkis nėra laimėjęs nei vieno konkurso ar panašiai – šis ūkis tokių tikslų sau nekelia...

Šiandien degustacijoje buvo paruošti keturi stalai.  Du stalai priešpiet, tada kalibracija, po to – dar du stalai.

Sužinojau įdomų dalyką apie kavą, kuri auginama ganėtinai aukštai – iki 1300 metrų aukštyje. Kavauoges lukštena ir stengiasi palikti dalį apvalkalo -„medutį“ ir apdorojama šalčiu, kava darosi karti.

Paskutinė degustacijų diena. Apdovanojimų ceremonija.

Iš karto po ceremonijos ir vaišių išvykstame į Pocos de Caldas.  Mus vežė vienas iš penkių plantacijos degustatorių, vardu Calisto.  Kelias į Pocos de Caldas siaubingas, duobė ant duobės, tad nors Calisto ir lėkė, greitis buvo labai mažas.  Calisto šaunus vaikinas, neatsimenu to jo diplomo - ar jis „Q grade cupper“ ar „Star cupper“ (cupper – kavos degustatorius).  Jis mane labai pralinksmino, kai tą siaubingą kelią galiausiai skambiai išvadino „Nostra Seniora“...

 

Kitą dieną su draugu Lay Yong‘u nuvykome aplankyti fazendą Barreiro, kurioje auginama labai įdomi kava. Tokio skonio kava vadinama „uogine“. Čia juk mano mėgstamiausia! „Naturals“ kavos rūšys dažniausiai yra saldžios ir tokia išraiškinga skonių gama nepasižymi.

  

Kaip ir jau mačiau „Alfenas Cafe“ ūkyje, taip ir šiame – kava apdorojama retu būdu, džiovinant uogas „african beds“ džiovyklose.  Šios džiovyklos čia yra įrengtos buvusiose karvidės patalpose!  Joje įrengti galingi ventiliatoriai ir kas įdomiausia, kad kava džiūsta apie dvidešimt dienų! O tai yra dvigubai ir net trigubai ilgiau nei ją džiovina „Alfenas Cafe“ ūkininkai. Taip, Brazilijoje galima rasti visko.

Barreiro fazendos aplinka be galo graži, juk tai slėnis ir dar labai panašus į puikujį Da Grama Valley, kuris yra tik už pusės valandos kelio nuo čia. Mus lydintis brazilas degustatorius Cristiano sako, kad tai viena geriausių plantacijų šia kryptymi.

Įdomu viskas, ko kitur, kitose plantacijose nemačiau – labai gražūs namai nuolatiniams darbuotojams, futbolo aikštelė, svečių namelis ant ratų atvykstančiam daktarui, na ir dar tos įspūdingos džiovyklos...

Fazendoje keletas įrenginių, tarp jų vienas išsiskiriantis - senas, nebenaudojamas kavos plovimo įrenginys. Pagamintas beveik prieš šimtą metų, medinis, o jo džiovintuvai vertikalūs. Brazilijoje įprasta kavą baigti džiovinti „fenu“, o paskutines keletą ar keliolika valandų būtinai  40-45 laipsnių temperatūroje, priklausomai nuo apdorojimo būdo - lukštentoms mažiau, džiovintoms daugiau.

 Užėjome į ūkininko biuro kambarį. Pasirodo, kad jo kava ištisai kokią nors gerą vietą konkursuose laimi – net keturi apdovanojimai, bet pirmos vietos dar neturi. Kaip pats sako, trūksta... Atsisveikinę su juo  lekiame į „Bourbon Coffees“ ūkį.

 

„Bourbon Coffees“ ūkyje Calisto mums paruošė „cupping‘ą“ – kavos degustaciją. Mums žadėjo paruošti „cupping‘ui“ apie dvidešimt kavų, tačiau atvykę išsiaiškinome, kad degustuosime keturiasdešimt...  Įvairių, džiovintų, lukštentų ir taip toliau.  Cristiano pabrėžia, kad labai gerai pagaminta džiovinta kava yra geresnė už lukštentą. Jam pritartų daugelis, išmanačių apie kavą.  90% visos užaugintos kavos Brazilijoje yra džiovinta.  Ją gerai pagaminti sunkiau, nes tai yra taip vadinamas nekontroliuojamas procesas. Vieną iš tokių kavų pristatysiu mūsų parduotuvėse, pažiūrėsime, ką mūsiškiai į tai...

Kai jau išragavome visas, mano draugas Lay Yong paprašė ką nors iš „Fair Trade“ arba „Organic“ kavos. Tuoj pat mums ant degustavimo stalo atsiduria dar keturios kavų rūšys. Uostome, ragaujame, viena, kita ir staiga – „wow, kas čia?!” Lay Yong iškart sako, „jazminas?“  Kažkoks be galo puikus ir išskirtinis kavos kvapas, tokio Brazilijoje nesitikiu, beveik kaip Panamos Geisha, tik bergamotės trūksta... Bet šios kavos kvapai ne mažiau įspūdingi – panašūs į sandalmedžio, prinokusio persiko. Man priminė vienus kvepalus, kuriuos turėjau „kai aš jaunas buvau“ – reikės pasidomėti kokia jų sudėtis. Dar ragaujame ir ragaujame visus puodus, ar su ja viskas gerai? Nedefektuota, neginčijama „Cup of Excellence“ kokybė. Be galo įspūdinga, kvepia labai stipriai, degustatoriai tokias kavas vadina „very fragrant“ . Cristiano pakvietė mus pietų. Sužinome šios kavos kodą ir puolame tikrinti konkurso degustacijų vertinimus. Atrankoje tai mano aukščiausias balas iš visų duotų – 92. Atrankos degustacijoje apie šią kavą sakiau „ant šito puodelio galite užrašyti mano vardą“. Net kirba viduje, kaip noriu tą kavą visą nupirkti ir parvežti į Lietuvą JŪSŲ teismui.