Lietuviškai English
Atgal
Ruošėme pastabas gerb.Elenos straipsniui „Kokią kavą rinktis?“ (Meniu.lt portalas, 2010-10-04http://www.meniu.lt/news.php?strid=1016&id=412978) parengėme nedidelį referatą, remdamiesi brazilų kavos instituto studija „Is coffee a functional food?“ (liet. „Ar kava yra funkcinis maistas?“), Jose G.Dorea ir Teresa Helena M. Da Costa, Departament of Nutrition Faculadade de Ciencias da Saude, Universidade de Brasilia, Brazil 2005.
 
 
Šios studijos autoriai remiasi Verschuren (2002) sąvoka - kas yra funkcinis maistas? Tai naudingas maistas, kuris teigiamai veikia žmogaus sveikatą, sugeba pagerinti gyvenimo kokybę, fizinę ar psichinę individo būklę, taip pat, jį vartojantiems reguliariai padeda stiprinti įvairių ligų prevenciją organizme.
 
Meniu.lt straipsnyje gausu įvairių argumentų, kuriais remiantis teigiama, kad kavos naudingumas labiausia priklauso nuo keleto dalykų: kavos skrudinimo, vartojimo įpročių ir suvartojamų kavos kiekių. Nicoli (1997) ištyrė, kad aukštoje temperatūroje skrudintoje kavoje yra žymiai mažiau antioksidantų nei skrudintoje žemoje temperatūroje. Tai reiškia, kad jei kavos skrudinimo laikas yra labai trumpas, antioksidantų gausos tokioje kavoje nereikėtų tikėtis. Tokius skrudinimo įrengimus naudoja išimtinai tik labai didelius kavos kiekius gaminančios įmonės.
 
Kalbant apie vartojimo įpročius reikia suprasti keletą dalykų. Kuo ilgesnis kavos su vandeniu susilietimo laikas, tuo didesnė ekstrakcija ir tuo daugiau kavos gėrime įvairių cheminių junginių, ne tik kofeino.  Neteisinga būtų teigti, kad lietuviai tik pliko kavą, o italai geria tik espreso aparatu paruoštą kavą arba kad taip bus netolimoje ateityje. Lindhal (1991) ir Esposito (2003) yra nustatę tyrimais, kad ir Švedijoje, kur daugiausia žmonės geria filtruotą kavą, ir Italijoje, kur gimė espreso kavos  kultūra yra dalis žmonių, kurie geria nefiltruotą ar plikytą kavą! Gal ir nuostabu, bet dėl šios priežasties nedrįsčiau teigti, kad švedai ir italai sveikiausi, o lietuviai – rizikos grupė. Mes, lietuviai, geriame plikytą kavą, nes mėgstame arabikos rūšies kavą, kuri iš esmės turi mažiau kofeino ir ilgai plikant ji nebūna tokia stipri.
 
Dar vienas svarbus aspektas vartojimo kultūroje ruošiant kavą – dozavimas. Manau, mes linkę perdozuoti viską ir ne tik kavą. Trūksta kavos „vartojimo“ kultūros suvokimo apskritai. Kiek reikia kavos įsidėti į puodelį? Kiek užpilti vandens? Esame linkę save pasmerkti ir ieškoti vartojimo kultūros atradimų kitose kultūrose.   Priklausomai nuo suvartoto kavos kieko, žmogus atitinkamai gauna iš kavos kai kurių mineralinių medžiagų (K, Mg, Mn, Cr), niacino ir antioksidacinių medžiagų. Visada svarbu žinoti, kad kas per daug tas nesveika. Stavric (1988) yra nustatęs, kad tyrėjai atlikdami įvairius tyrimus, labai dažnai ignoruoja kofeino kiekio faktorių kavoje arbakavos kiekius, suvartojamus tyrimų metu, o tai kaip taisyklė iškreipia tyrimų apie kofeino poveikį žmogaus organizmui rezultatus.  Pavyzdžiui, Kuba Shlonsky (2003) studijos gauti labai prieštaringi rezultatai  ir parodo, kad tirti kavos gėrimo poveikį pakankamai keblu. Iš 12467 tyrimo dalyvių dalis kavą susumažintu kofeino kiekiu suvokė kaip sveikos gyvensenos atributą,  kita dalis - priešingai, taip dėl savitaigos išsikraipė tyrimo rezultatas. Trumpai tariant,  jei esate įsitikinęs, kad kava yra blogis, tai ir jausitės blogai jos išgėręs.
 
Esama ir studijų, kuriose tirtas kofeino poveikis krūtimi maitinamiems kūdikiams. Maitinančios mamos gėrė kavą laktacijos periodu, tačiau tai neturėjo poveikio jų širdies plakimui ar miego trukmei  (Ryu, 1985). Kitoje studijoje Nhelig & Derby (1994) nustatė, kad kofeinas neturi įtakos maitinančių motinų pieno sandarai, netgi atvirkščiai - skatina pieno gaminimąsi krūtyse.  Brazilijos universiteto straipsnyje, kuriuo remiuosi,  yra paminėta labai daug kavos vartojimo kultūrą ir kavos poveikį tyrusių studijų visame pasaulyje, tačiau išvada viena - nedidelės kavos dozės yra daugiau naudingos nei žalingos žmonėms.
 
Lietuvoje kartais ir mums tenka matyti reklamą, kurioje rodoma, kad kramtyti gumą yra žymiai naudingiau nei gerti kavą. Nors štai tokių studijų ir nėra, manau, tai labai abejotina.   Nenorėčiau, kad susiformuotume savo nuomonę apie kavą pagal tokius reklaminius rolikus, bet čia kiekvieno valia.
 
Dar vienas naudingas kavos aspektas – kava įtraukia žmones į įvairią socialinę veiklą, pagyvina jų laisvalaikio leidimą ir didina jų darbo našumą. Šis kavos poveikis yra plačiai pripažintas ir įvertintas, apie tai rašė ir (Jarvis 1993). Iš tiesų, atsižvelgiant į Diokno (1990), bent vienas išgertas puodelis kavos per dieną reikšmingai susijęs su vyresnio amžiaus moterų seksualiniu aktyvumu ir su aukštais šios srities rodikliais vyresnio amžiaus vyrų tarpe.
 
Meniu.lt publikuotame straipsnyje klausiama „pigesnė ar brangesnė“ kava naudinga? Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį, jei dar yra abejojančių, kad pigesnė kava yra labai naudinga Jūsų piniginei, tačiau studijų apie kavos kainų ryšį su žmonių sveikata dar neteko matyti. Nors hipotetiškai tikriausiai galima teigti, kad kuo brangesnė kava, tuo mažiau jos žmogus gali įpirkti, tai ir suvartoti, tai ir įtakos žmogui bei jo savijautai brangesnė kava turės minimaliai arba visai jokios. Apie tai daugiau nekalbėsiu, nes tai jau apie pinigus, o ne apie kavą.
 
Meniu.lt publikuotame straipsnyje teigiama, kad „kava vertingiausia paruošta aparatu, kadangi joje geriausia atsiskleidžia teigiamos šio gėrimo savybės“, bet neapibrėžiama kurios savybės iš teigiamų atsiskleidžia ir nenurodoma, kas vadinama „aparatu“.
Teigiamų savybių kavoje ne viena ir dėl to neaišku, kurias autorė turėjo galvoje. Manau straipsnis gana tendencingas aparatų gamintojų ir prekybininkų naudai, leidžiantis įvairias interpetacijas kaip kam labiau patinka. „Filtrinių“ aparatų gamintojai gali sakyti čia apie mus, espreso kavos aparatų gamintojai gali sakyti apie mus ir taip toliau. Norėdamasįnešti daugiau aiškumo ir praskleisti kavos virimo paslapčių šydą, brazilai rašo apie būtent vidutinio skrudinimo kavos didžiausią antioksidantinį poveikį Del Castillo (2002). Tokio skrudinimo kava dažniausiai naudojama ruošti kavą filtriniais kavos aparatais, užplikanti puodelyje, nuspaudžiamame kavinuke („frenchžpress“) ir kituose.  Deja , espreso kavai gaminti beveik visada naudojama tamsaus skrudinimo kava, kitu atveju espreso gėrimas bus labai rūgštus ir beveik negeriamas. Tai būtų atsakymas tiems, kurie mano, kad tik espreso būdu pagaminta kava vertingiausia. Tačiau Navarini (2004)buvo nustatyta, kad didžiausią emocinį poveikį (pasitenkinimą) turėjo tie individai, kurių kava buvo pagaminta būtent espreso būdu. darbe
 
Vienoje iš aptariamo meniu.lt publikuoto straipsnio išvadų teigiama, kad „įvairių maisto priedų su antioksidantais reikėtų griebtis tik kraštutiniu atveju – esant dideliam stresui ar pervargus, kadangi vartojant juos be reikalo šie gali atnešti daugiau žalos nei atnešti naudos“.  Manau, tai ne apie kavą, nes kava nėra maisto priedas, o tikras ir naudingas maistas, kaip teigia ir Jose G.Dorea ir Teresa Helena M. Dar su šia išvada nesutinku ir dėl teiginio, kad antioksidantai gali atnešti žalos.
 
Meniu.lt straipsnio pabaigoje reziumuojama, kad „kava piktnaudžiauti nevertėtų, kadangi jos perteklius gali pakenkti bei padidinti inkstų akmenų riziką“. Manau, į šią išvadą kreipti dėmesio neverta, nes tai ne apie kavą, kaip maistą ir ne apie kavos virimo metodus, duodančius daugiau ar mažiau naudos sveikatai, bet tiesiog apie piktnaudžiavimą maistu. Šiuo atveju, gal net labiau tiktų palyginimai ir išvados - kas būtų, jei piktnaudžiautume mėsa, riešutais, vynu ar dar kuo ir kaip tai atsilieptų vieniems ar kitiems žmogaus vidaus organams.  Be abejonės, vien kava sotus nebūsi ir kava maitintis neįmanoma. Kava dažniausia vartojama malonumui pajusti arba kaip psichostimuliantas, tačiau kava normaliai niekada nevartojama vietoj maisto.  Dar meniu.lt straipsnyje minimi „laisvieji radikalai“ ir neaišku ar jie naudingi žmogaus organizmui ar kenksmingi? Iš vienos pusės autorė rašo, kad „LR greitina senėjimo procesus ir gali prisidėti prie įvairių ligų vystymosi“, taip lyg ir duodamas suprasti kad jie nenaudingi žmogui, tuojau pat kitame sakinyje sakoma, kad „žmogaus organizmas reguliuoja, kiek jų reikia ir palaiko būtiną jų lygį, t.y. tiek, kiek reikia mūsų organizmui funkcionuoti“. Taip lieka ir neaišku, kas norėta pasakyti straipsnio autoriaus apie laisvuosius radikalus. Brazilų veikale teigiama, kad kava yra labai didelis antioksidantų šaltinis, kurie naudingi žmogui, nes pagerina kai kurių naudingų organizmui mikroelementų įsisavinimą (Manach 2004). Namba & Matsuse(2002)  Anese & Nicoli (2003) yra nustatę, kad mažesniu antioksidantiniu poveikiu pasižymi kavos gėrimai, kurie ne šviežiai pagaminti, bet iš anksto paruošti vartojimui. Alus, pavyzdžiui, taip pat turi antioksidantų, bet Morales ir Jimenez-Perez (2004) ištyrė, kad kavos antioksidantų poveikis yra stipresnis nei alaus antioksidantų. tyrimai rodo, kad kavos antioksidantinės savybės padeda užkirsti kelią žalingam laisvųjų radikalų poveikiui ir netgi padeda organizmui apsisaugoti nuo virusinių infekcijų.
 
Kava pasižymi daugeliu įvairių teigiamų savybių žmogui, tačiau kartais tas poveikis būna nevienareikšmis. Vatten (1990) savo studijose rekomenduoja kavą naudoti kaip priešvėžinį nuo krūties vėžio preparatą lieknoms moterims, tačiau įspėja, kad gali būti atvirkštinis poveikis apkūnioms moterims. Mendilaharsu (1998 )tyrė susirgusius plaučių vėžiu, tačiau nustatė, kad kava jokio poveikio tam neturėjo, bet reikšmingą įtaką turėjo rūkymas.
 
Esama ir studijų labai aiškiai įrodančių kavos teigiamą poveikį. Dogasaki (2002) pastebėjo kavą turint net ir antibakterinių savybių. Rosengren (2004) ir Salazar-Martinez (2004) studijos rodo, kad ilgalaikis kavos vartojimas moterims sumažina diabeto riziką. Leitzman (1999), ištyręs 46008 (40-75 metų) vyrus nustatė, kad 2-3 puodeliai per dieną visais kavos virimo būdais sumažina galstouno ligos riziką, tik kava be kofeino no to neapsaugo. Schwartz & Weiss (1992) nustatė, kad reguliarus kavos vartojimas sumažina astmos simptomus bei veikia prevenciškai bronchinės astmos atsiradimui (Pagano 1988).
 
Borelli (2004) netgi pasiūlė naudoti ne tik kavą, bet ir kavos subproduktą – luobelę - kaip potencialiai naują naudingą ingredientą, kuri lieko po kavos skrudinimo, nes joje yra daug antioksidantų.
 
© 2010 Vytautas Kratulis, UAB „Šviežia kava“
 
Parengta remiantis studija:
Jose G.Dorea ir Teresa Helena M. Da Costa, Departament of Nutrition Faculadade de Ciencias da Saude,Universidade de Brasilia, Brazil (2005)
hpyuapooltb 2012-05-12 09:21
YaKWEH , [url=http://ozqxerqhzvlm.com/]ozqxerqhzvlm[/url], [link=http://eszydikjodah.com/]eszydikjodah[/link], http://acxkhutcwdrn.com/
cuxfzmnftb 2012-05-12 05:49
wtkBss rkgcdnenckcm
Missy 2012-05-11 15:46
HI SilverCauseFever is not a disease but a cotndiion in the body wherein the balance of circulation has become disturbed. This is nature's way of trying to burn out the toxic poisons. When the body becomes exposed to excessive chilling or dampness, the capillaries near the surface contract and the pores close by becoming obstructed with body waste matter. This results in a containment of body heat and a sudden rise of body temperature. In fever the natural body function is to increase the heat to a point wherein the thick glutinous and fibrinous matters loading and congesting the system are made liquid enough to pass through the fine and delicate excretory membranes and tubules. If you want to heal yourself quickly then do Hydrotherapy. Get in the shower hot (dont burn yourself) and let your body adjust for a minute, then turn it all the way to COLD! You can yell if you like! That's allowed! Do this for a minute as well. Do this rotation for at least 8 times. The idea is to blast new blood cells into the area that is sick. Hot water makes blood rise and cold pushes it down in the body. This process helps move new blood to the area and speeds up the healing process. End on cold.Dress warm and go to bed. Drink lots of water and do it again tonight or in the morning until desired results are met.Best of health to youReferences : experienced healing and educating many years
UAB "Šviežia kava". Gedimino pr.54-6, Vilnius, LT - 01110, +370 5 2332782, info@svieziakava.lt
E-Parduotuvė
Lietuviškai English
Kenija
Ananasas. Lelijos. Raudonieji serbentai.
 
Etiopija
Jazminas. Kriaušė. Kinrožių arbata.
 
Produktų krepšelis
Krepšelis tuščias.
Tinklapis